tytaras

tỹtaras (la. tītars) sm. (3^b) 1. N, [K], LsB446, Rtr, LVIV206, FrnW, NdŽ, KŽ, Grž kalakutas: ^ Pasipūtęs it tytaras koks! Skd. 2. S.Dauk. plikagalvis. 3. scom. NdŽ, Sd tinginys, dykūnas: Tỹtare, ko tytarinėji kiauras dienas be darbo?! Dr. Tas ty•taras per visą vasarą nieko nedirbo Srv. Toks tytaras dindarinė[ja] veltuo, be jokio darbo Ms. 4. scom. kas labai didelis: Ale čia šitai tos bulvės – viena tỹtaras, kita pampla Ms. Tas žmogus teip ilgas kaip tỹtaras Sd.